Kas padeda skatinti vaiko savarankiškumą?
Leiskite suklysti
Jūsų vaikas surinkinėja dėlionę. Remdamiesi savo patirtimi, puikiai žinote, kad jis būtinai suklys, kažką praleis, ar įdės ne tuo kampu. Ir visgi nereikėtų kištis ir surinkti dėlionę tik tuo, mums įsivaizduojamu vieninteliu būdu. Tik klysdami vaikai mokosi ieškoti išeities iš sudėtingų situacijų ir ištaisyti klaidas. Įsikiškite tada, kai pagalbos prireiks ir jos iš jūsų paprašys. Kitais atvejais didžiuokitės žodžiais „aš pats!“
Pagirkite už parodytą iniciatyvą
Vaikas pats pasisiūlė padėti lego dėžutę į vietą, savarankiškai išplovė indus, apsiėmė padengti stalą, prisiuvo sagą prie marškinių – pasidžiaukite kartu su juo. Neburbėkite dėl likusių kampuose dulkių, ar kreivai prisiūtos sagos, o būtinai pagirkite už norą padaryti kažką savarankiškai, pasidžiaukite jo pagalba. Vaikas, bent kartą sulaukęs pagyrimo ir pajutęs savo svarbą dėl to, kad padarė kažką naudingo, būtinai panorės tai patirti dar ir dar kartą.
Nekontroliuokite kiekvieno žingsnio
Vaikų konfliktus reikia stebėti, tačiau tuo pat metu duoti dalyviams galimybę išspręsti juos patiems. Pajauskite momentą, kada būtina įsikišti ir išskirti besikivirčijančius vaikus. Bet jeigu tai žodinis kivirčas ar nemokėjimas pasidalinti žaislais, leiskite vaikams susidoroti su situacija svarankiškai, kitaip jis visada lauks suaugusių pagalbos ir tuo manipuliuos. Dabar jie mokosi ginčytis su bendraamžiais paprastuose žaidimuose, o suaugus ši patirtis leis jiems rasti išeitį iš konfliktinių situacijų su kolegomis, viršininkais ir šeimos nariais.
Elkitės su vaiku kaip su lygiavertišku žmogumi
Kai vaikas dalinasi savo mintimis ir samprotavimais, su dėmesiu išklausykite, kad ateityje jie nesidrovėtų ateiti į pagalbą ir žinotų, kad jų problemos nebus sumenkinamos. Vaikai pasitiki suaugusiais, kurie žvelgia į juos su pagarba, kalbasi ir išklauso kaip lygius, nepereidami į vaikišką kalbą, neerzindami ir neišjuokdami.
Sukurkime aplinką, kad būtų patogi ir vaikams
Žemos lentynos, spintelės iš kurių vaikas pats gali pasiimti drabužius ar daiktus, akių lygmenyje įrengti kabliukai drabužiams kabinti, dantų šepetukas ir muilas prieinamoje vietoje, galimybė pačiam pasiimti obuolį nuo stalo ar jį nusiplauti, pristūmus prie kriauklės specialų laiptelį. Pageidautina organizuoti buitį taip, kad vaikams nereikėtų prašinėti suaugusiųjų pagalbos elementariausiose situacijose.
Bendradarbiaukite
Naudingų dalykų galima išmokti kasdieninėse situacijose: kaip sukrauti produktus ant kasos juostos parduotuvėje, kaip apmokėti kelionę visuomeniniame transporte, kur išmesti šiukšles. Ateikite į pagalbą, kai vaikas nutars pasigaminti savo pirmas salotas ar suplakti mikseriu kremą tortui. Leiskite jiems orientuotis buitiniuose reikaluose: tegu pašviečia žibintuvėliu, kai užrašinėjate skaitliukų parodymus, eina kartu su jumis į banką apmokėti sąskaitas ar į paštą išsiųsti siuntinį.
Kai skubame ir esame nuolat užimti, sunku skatinti vaiko savarankiškumą. Skirkime laiko savo vaikams, kad jie žinotų, jog yra dalykų, kuriuos jis sugeba padaryti pats ir padaryti puikiai.
Jūsų vaikas surinkinėja dėlionę. Remdamiesi savo patirtimi, puikiai žinote, kad jis būtinai suklys, kažką praleis, ar įdės ne tuo kampu. Ir visgi nereikėtų kištis ir surinkti dėlionę tik tuo, mums įsivaizduojamu vieninteliu būdu. Tik klysdami vaikai mokosi ieškoti išeities iš sudėtingų situacijų ir ištaisyti klaidas. Įsikiškite tada, kai pagalbos prireiks ir jos iš jūsų paprašys. Kitais atvejais didžiuokitės žodžiais „aš pats!“
Pagirkite už parodytą iniciatyvą
Vaikas pats pasisiūlė padėti lego dėžutę į vietą, savarankiškai išplovė indus, apsiėmė padengti stalą, prisiuvo sagą prie marškinių – pasidžiaukite kartu su juo. Neburbėkite dėl likusių kampuose dulkių, ar kreivai prisiūtos sagos, o būtinai pagirkite už norą padaryti kažką savarankiškai, pasidžiaukite jo pagalba. Vaikas, bent kartą sulaukęs pagyrimo ir pajutęs savo svarbą dėl to, kad padarė kažką naudingo, būtinai panorės tai patirti dar ir dar kartą.
Nekontroliuokite kiekvieno žingsnio
Vaikų konfliktus reikia stebėti, tačiau tuo pat metu duoti dalyviams galimybę išspręsti juos patiems. Pajauskite momentą, kada būtina įsikišti ir išskirti besikivirčijančius vaikus. Bet jeigu tai žodinis kivirčas ar nemokėjimas pasidalinti žaislais, leiskite vaikams susidoroti su situacija svarankiškai, kitaip jis visada lauks suaugusių pagalbos ir tuo manipuliuos. Dabar jie mokosi ginčytis su bendraamžiais paprastuose žaidimuose, o suaugus ši patirtis leis jiems rasti išeitį iš konfliktinių situacijų su kolegomis, viršininkais ir šeimos nariais.
Elkitės su vaiku kaip su lygiavertišku žmogumi
Kai vaikas dalinasi savo mintimis ir samprotavimais, su dėmesiu išklausykite, kad ateityje jie nesidrovėtų ateiti į pagalbą ir žinotų, kad jų problemos nebus sumenkinamos. Vaikai pasitiki suaugusiais, kurie žvelgia į juos su pagarba, kalbasi ir išklauso kaip lygius, nepereidami į vaikišką kalbą, neerzindami ir neišjuokdami.
Sukurkime aplinką, kad būtų patogi ir vaikams
Žemos lentynos, spintelės iš kurių vaikas pats gali pasiimti drabužius ar daiktus, akių lygmenyje įrengti kabliukai drabužiams kabinti, dantų šepetukas ir muilas prieinamoje vietoje, galimybė pačiam pasiimti obuolį nuo stalo ar jį nusiplauti, pristūmus prie kriauklės specialų laiptelį. Pageidautina organizuoti buitį taip, kad vaikams nereikėtų prašinėti suaugusiųjų pagalbos elementariausiose situacijose.
Bendradarbiaukite
Naudingų dalykų galima išmokti kasdieninėse situacijose: kaip sukrauti produktus ant kasos juostos parduotuvėje, kaip apmokėti kelionę visuomeniniame transporte, kur išmesti šiukšles. Ateikite į pagalbą, kai vaikas nutars pasigaminti savo pirmas salotas ar suplakti mikseriu kremą tortui. Leiskite jiems orientuotis buitiniuose reikaluose: tegu pašviečia žibintuvėliu, kai užrašinėjate skaitliukų parodymus, eina kartu su jumis į banką apmokėti sąskaitas ar į paštą išsiųsti siuntinį.
Kai skubame ir esame nuolat užimti, sunku skatinti vaiko savarankiškumą. Skirkime laiko savo vaikams, kad jie žinotų, jog yra dalykų, kuriuos jis sugeba padaryti pats ir padaryti puikiai.