Ankstyvojo ugdymo erdvė – visapusiškai pritaikyta vaikų gerbūviui
Pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikai yra ypač imlūs visai informacijai, kurią jie gauna iš juos supančios aplinkos. Tad išties svarbu, kad visa, kas mūsų mažuosius supa, būtų kuo geriau pritaikyta jų gerbūviui. Todėl kurdami ankstyvojo ugdymo erdvę konsultavomės su psichologe Irma Skruibiene, besidominčia psichologiniais namų bei kitų mums svarbių erdvių kūrimo aspektais. Pristatome jos įvardintus svarbiausius bruožus, kuriais turėtų pasižymėti vaikų ugdymui skirta erdvė, kad atlieptų mažylių vystymosi ir ugdymosi poreikius. |
Visų pirma, vaikams skirta erdvė turėtų skatinti augimą. Suprantama, čia svarbų vaidmenį atlieka ugdytojai, apsupantys vaiką meile, šiluma ir rūpesčiu. Tačiau ir fizinė aplinka gali sustiprinanti šiuos išgyvenimus, jei ji yra saugi, patogi, talpinanti pastovumo ir pažįstamumo simbolius. Aplinkoje taip pat turėtų būti jauku, šilta ir šviesu.
Tai, kad ankstyvojo ugdymo erdvė įsikūrusi daugiabučio gyvenamo namo bute, jau teikia daug minėtų privalumų – daugumai mieste gyvenančių vaikų tai yra įprasta, atpažįstama erdvė, panaši į tokią, kurioje jie gyvena. Tyrimų duomenys taip pat patvirtina, kad namus primenanti erdvė vaikų psichologinam saugumui yra palankesnė, nei tokia, kuri yra būdinga institucijoms. Prie jaukumo ir šilumos (šalia užtikrinamos tinkamos patalpų temperatūros) prisideda kilimai ir kilimėliai, ant kurių vaikai gali užsiimti įvairia veikla.
Bene dažniausiai minimos savybės, kurios yra labai svarbios vaikų ugdymo aplinkai, – stimuliuojanti ir suteikianti galimybes laisviems tyrinėjimams erdvė. Įvairios stimuliacijos galimybes ankstyvojo ugdymo erdvėje suteiks skirtingų spalvų, formų, dydžių, faktūrų, raštų daiktai. Maži vaikai dar nelabai gerai skiria spalvas, tad jiems yra svarbus spalvinis kontrastas. Tuo pačiu, per daug intensyviai marga aplinka gali varginti. Visų ugdymo erdvės aplinkoje esančių daiktų savybės kruopščiai apgalvotos – balti baldai išryškina kontrastus tarp jų ir juose sudėtų daiktų; kilimai, pagalvėlės yra skirtingų raštų, formų, dydžių ir faktūrų, Kiekvienas daiktas randa savo vietą spalvingoje erdvėje ir taip kuriama stimuliuojanti, tačiau ir harmoninga aplinka. Tuo pačiu, miegui skirto kambario erdvė spalviškai daug ramesnė, kad stimuliaciją pakeistų ramybė, atsipalaidavimas.
Saugumo ir pastovumo jausmą vaikams teikia aiškus dienos ritmas, kuris „sukasi“ atskiroms veikloms skirtose zonose: ramios ir judrios veiklos, valgio, poilsio, skaitymo kampelis. Visos ugdymui skirtos priemonės, su kuriomis vaikai gali žaisti savarankiškai, sudėtos joms skirtose ir vaikams žinomose vietose taip, kad jie lengvai jas pasiektų, galėtų saugiai pasiimti, žaisti bei padėti į vietą.
Tyrimų duomenimis, vaikų elgesys yra stipriai susijęs su juos supančios aplinkos dydžiu, forma, ribomis ir pan. Pvz., jei juos supanti erdvė yra didelė, neturinti aiškių ribų, vaikai bus daug labiau linkę bėgioti ir dūkti. Ugdymo erdvėje vaikai sportuoja, atskiroje patalpoje arba saugiai pritaikius didžiojo kambario aplinką. Žinoma, judesio laisve vaikai džiaugiasi lauke, žaidimų aišktelėse arba Santariškių gamtos apsuptyje.
Vaikams yra svarbu turėti galimybę keisti erdvę patiems. Taip vaikai dar daugiau išmoksta apie aplinką, kurioje gyvena, taip pat apie savo fizines galimybes. Dalį erdvės vaikai gali keisti su ugdytojų pagalba – perstatyti nedidelius ir lengvai stumdomus baldus, perdėlioti kilimus, tačiau kurti bei statyti gali ir patys – iš pagalvių ar minkštųjų figūrų, turinčių skirtingas tvirtas formas.
Kai vaikai turi galimybę laisvai tyrinėti juos supančią aplinką, savarankiškai joje veikti – taip, kaip patvirtina daugelis tyrimų, jie išmoksta daugiausiai. Ankstyvojo ugdymo erdvės dalinis suskirstymas į atskiras erdves, skatina vaikų smalsumą – jie nori iš vienos veiklos pereiti prie kitos, kuri jo laukia už nedidelės pertvaros, ar ant kito kilimo, ar įsitaisius prie virtuvės stalčiaus. Tai, kad daiktus gali patys laisvai pasiimti ir su jais žaisti, skatina vaikus drąsiau tai daryti.
Ne mažiau svarbu veiklos apsupty yra vaikui turėti vietą pabūti vienam. Kiekvienas vaikas dienos eigoje gali ne vieną kartą norėti trumpam pailsėti nuo šurmulio, jį supančios veiklos. Todėl svarbu, kad erdvėje būtų vieta, leidžianti mažyliui atsitraukti ir pabūti vienam.
Pastebima, jog vaikai drąsiau ir saugiau jaučiasi tokiose erdvėse, kurios yra tinkamos jų ūgiui – tuomet jie yra savo aplinkos šeimininkai. Tad ne veltui ankstyvojo ugdymo erdvės baldai yra pritaikyti vaikų ūgiui.
Pasak aplinkos psichologijos ekspertų, aplinka turi skatinti pasitikėjimą savimi ir savęs raišką, todėl vaikai skatinami prisidėti prie juos supančios aplinkos kūrimo ir savo darbeliais, kūriniais, atsineštomis nuotraukomis.
Ankstyvojo ugdymo erdvėje kuriama tokia aplinka, kuri neskatina išankstinių nuostatų, stereotipų, lyties, rasės, tautos, kultūros ar kitokiais aspektais. Siekiama suteikti kuo didesnes galimybes atsiskleisti vaikų saviraiškai ir individualumui.
Parengė Irma Skruibienė, psichologė, www.namuterapija.lt
Naudotos literatūros sąrašas:
Marcus C. C. House as a Mirror of Self. Exploring the Deeper Meaning of Home. 1997.
Kopeck K. Environmental Psychology for Design. 2nd Edition. 2012.
Maxwell L. E. Desining Child Care Settings. A Child-Centered Approach.
Moore G., prof. Designed Environments for Young Children: Empirical Findings and Implications for Planning and Design.
Parengtas tekstas yra www.ugdymoerdve.lt nuosavybė, todėl norint jį viešinti, reikia nurodyti šaltinį.
Tai, kad ankstyvojo ugdymo erdvė įsikūrusi daugiabučio gyvenamo namo bute, jau teikia daug minėtų privalumų – daugumai mieste gyvenančių vaikų tai yra įprasta, atpažįstama erdvė, panaši į tokią, kurioje jie gyvena. Tyrimų duomenys taip pat patvirtina, kad namus primenanti erdvė vaikų psichologinam saugumui yra palankesnė, nei tokia, kuri yra būdinga institucijoms. Prie jaukumo ir šilumos (šalia užtikrinamos tinkamos patalpų temperatūros) prisideda kilimai ir kilimėliai, ant kurių vaikai gali užsiimti įvairia veikla.
Bene dažniausiai minimos savybės, kurios yra labai svarbios vaikų ugdymo aplinkai, – stimuliuojanti ir suteikianti galimybes laisviems tyrinėjimams erdvė. Įvairios stimuliacijos galimybes ankstyvojo ugdymo erdvėje suteiks skirtingų spalvų, formų, dydžių, faktūrų, raštų daiktai. Maži vaikai dar nelabai gerai skiria spalvas, tad jiems yra svarbus spalvinis kontrastas. Tuo pačiu, per daug intensyviai marga aplinka gali varginti. Visų ugdymo erdvės aplinkoje esančių daiktų savybės kruopščiai apgalvotos – balti baldai išryškina kontrastus tarp jų ir juose sudėtų daiktų; kilimai, pagalvėlės yra skirtingų raštų, formų, dydžių ir faktūrų, Kiekvienas daiktas randa savo vietą spalvingoje erdvėje ir taip kuriama stimuliuojanti, tačiau ir harmoninga aplinka. Tuo pačiu, miegui skirto kambario erdvė spalviškai daug ramesnė, kad stimuliaciją pakeistų ramybė, atsipalaidavimas.
Saugumo ir pastovumo jausmą vaikams teikia aiškus dienos ritmas, kuris „sukasi“ atskiroms veikloms skirtose zonose: ramios ir judrios veiklos, valgio, poilsio, skaitymo kampelis. Visos ugdymui skirtos priemonės, su kuriomis vaikai gali žaisti savarankiškai, sudėtos joms skirtose ir vaikams žinomose vietose taip, kad jie lengvai jas pasiektų, galėtų saugiai pasiimti, žaisti bei padėti į vietą.
Tyrimų duomenimis, vaikų elgesys yra stipriai susijęs su juos supančios aplinkos dydžiu, forma, ribomis ir pan. Pvz., jei juos supanti erdvė yra didelė, neturinti aiškių ribų, vaikai bus daug labiau linkę bėgioti ir dūkti. Ugdymo erdvėje vaikai sportuoja, atskiroje patalpoje arba saugiai pritaikius didžiojo kambario aplinką. Žinoma, judesio laisve vaikai džiaugiasi lauke, žaidimų aišktelėse arba Santariškių gamtos apsuptyje.
Vaikams yra svarbu turėti galimybę keisti erdvę patiems. Taip vaikai dar daugiau išmoksta apie aplinką, kurioje gyvena, taip pat apie savo fizines galimybes. Dalį erdvės vaikai gali keisti su ugdytojų pagalba – perstatyti nedidelius ir lengvai stumdomus baldus, perdėlioti kilimus, tačiau kurti bei statyti gali ir patys – iš pagalvių ar minkštųjų figūrų, turinčių skirtingas tvirtas formas.
Kai vaikai turi galimybę laisvai tyrinėti juos supančią aplinką, savarankiškai joje veikti – taip, kaip patvirtina daugelis tyrimų, jie išmoksta daugiausiai. Ankstyvojo ugdymo erdvės dalinis suskirstymas į atskiras erdves, skatina vaikų smalsumą – jie nori iš vienos veiklos pereiti prie kitos, kuri jo laukia už nedidelės pertvaros, ar ant kito kilimo, ar įsitaisius prie virtuvės stalčiaus. Tai, kad daiktus gali patys laisvai pasiimti ir su jais žaisti, skatina vaikus drąsiau tai daryti.
Ne mažiau svarbu veiklos apsupty yra vaikui turėti vietą pabūti vienam. Kiekvienas vaikas dienos eigoje gali ne vieną kartą norėti trumpam pailsėti nuo šurmulio, jį supančios veiklos. Todėl svarbu, kad erdvėje būtų vieta, leidžianti mažyliui atsitraukti ir pabūti vienam.
Pastebima, jog vaikai drąsiau ir saugiau jaučiasi tokiose erdvėse, kurios yra tinkamos jų ūgiui – tuomet jie yra savo aplinkos šeimininkai. Tad ne veltui ankstyvojo ugdymo erdvės baldai yra pritaikyti vaikų ūgiui.
Pasak aplinkos psichologijos ekspertų, aplinka turi skatinti pasitikėjimą savimi ir savęs raišką, todėl vaikai skatinami prisidėti prie juos supančios aplinkos kūrimo ir savo darbeliais, kūriniais, atsineštomis nuotraukomis.
Ankstyvojo ugdymo erdvėje kuriama tokia aplinka, kuri neskatina išankstinių nuostatų, stereotipų, lyties, rasės, tautos, kultūros ar kitokiais aspektais. Siekiama suteikti kuo didesnes galimybes atsiskleisti vaikų saviraiškai ir individualumui.
Parengė Irma Skruibienė, psichologė, www.namuterapija.lt
Naudotos literatūros sąrašas:
Marcus C. C. House as a Mirror of Self. Exploring the Deeper Meaning of Home. 1997.
Kopeck K. Environmental Psychology for Design. 2nd Edition. 2012.
Maxwell L. E. Desining Child Care Settings. A Child-Centered Approach.
Moore G., prof. Designed Environments for Young Children: Empirical Findings and Implications for Planning and Design.
Parengtas tekstas yra www.ugdymoerdve.lt nuosavybė, todėl norint jį viešinti, reikia nurodyti šaltinį.